Pereiti prie pagrindinio turinio
Competition Policy

Skundo dėl valstybės pagalbos forma

Šiame puslapyje galima pateikti skundą dėl įtariamos neteisėtos valstybės pagalbos. Informacija pateikiama 23 kalbomis Pasirinkti kalbą galima išskleidžiamajame meniu ekrano viršuje dešinėje.

Kodėl reikia teikti skundus?

Skundai yra esminis informacijos šaltinis nustatant valstybės pagalbai taikomų Sąjungos taisyklių pažeidimus. Šiuo klausimu Procedūrų reglamente nustatyta, kad Komisija nagrinėja bet kokį suinteresuotosios šalies pateiktą skundą.

Teisinis pagrindas

Procedūrų reglamentas: 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1589, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (pakeičiantis Tarybos reglamentą Nr. 659/1999 OL L 248, 2015 9 24, p. 9–29).

Įgyvendinimo reglamentas: Komisijos reglamentas (EB) Nr. 794/2004, su pakeitimais, padarytais, be kita ko, 2014 m. balandžio 9 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 372/2014, kuriuo iš dalies keičiamos Reglamento (EB) Nr. 794/2004 nuostatos dėl tam tikrų terminų apskaičiavimo, skundų nagrinėjimo tvarkos ir konfidencialios informacijos nustatymo ir apsaugos, OL L 109, 2014 4 12, p. 14–22.

Kaip nustatyti, ar tam tikra priemonė išties yra valstybės pagalba?

Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, dėl kurios, sudarant palankesnes sąlygas tam tikroms įmonėms arba tam tikrų prekių gamybai, iškraipoma konkurencija arba kyla grėsmė ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji veikia valstybių narių tarpusavio prekybą. Nustatant, ar parama gali būti laikoma valstybės pagalba, reikia įvertinti šių penkių aspektų visumą.

  1. Valstybinių priemonių panaudojimas
  2. Ekonominis pranašumas
  3. Selektyvumas (pvz., valstybės pagalba remiamos tam tikros prekybos įmonės ar tam tikrų prekių gamyba)
  4. Poveikis konkurencijai
  5. Poveikis valstybių narių tarpusavio prekybai

Daugiau informacijos galima rasti Komisijos pranešime dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje vartojamos valstybės pagalbos sąvokos.

Kas gali teikti skundą?

Pagal Procedūrų reglamento 24 straipsnį tik suinteresuotosios šalys gali pateikti skundus siekdamos informuoti Komisiją apie bet kokią įtariamą neteisėtą pagalbą ar netinkamą pagalbos taikymą. Todėl fiziniai ir juridiniai asmenys, teikdami skundą pagal Procedūrų reglamento 12 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 2 dalį, turi įrodyti, kad jie yra suinteresuotosios šalys, kaip apibrėžta to reglamento 1 straipsnio h punkte (tam taip pat žr. Įgyvendinimo reglamento 11a straipsnio 1 dalį).

Pagal Procedūrų reglamento 1 straipsnio h punkte pateiktą apibrėžtį „suinteresuotoji šalis – tai kiekviena valstybė narė ir bet kuris asmuo, įmonė arba įmonių asociacija, kurios interesams gali turėti įtakos pagalbos skyrimas, ypač pagalbos gavėjas, konkuruojančios įmonės ir prekybinės asociacijos“.

Kodėl privaloma naudoti skundo formą?

Procedūrų reglamento 24 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad privaloma naudoti skundo formą. Pagal Įgyvendinimo reglamento 11a straipsnio 2 dalį suinteresuotosios šalys privalo tinkamai užpildyti IV priede nustatytą formą ir pateikti visą joje reikalaujamą privalomą informaciją. To pagrindinis tikslas – palengvinti skundų nagrinėjimą užtikrinant, kad Komisija gautų visą reikiamą informaciją apie įtariamą neteisėtą pagalbą arba netinkamą pagalbos taikymą.

Skundai pateikiami viena iš oficialiųjų Sąjungos kalbų (Įgyvendinimo reglamento 11a straipsnio 3 dalis).

Neišsamią informaciją pateikusių skundo teikėjų Komisija prašys per nustatytą terminą pateikti trūkstamą informaciją. Jeigu atsakymas nebus gautas laiku, skundas bus laikomas atsiimtu.

Suinteresuotajai šaliai pateikus pagrįstą prašymą, Komisija gali atsisakyti reikalavimo pateikti kai kurią formoje reikalaujamą informaciją (Įgyvendinimo reglamento 11a straipsnio 2 dalis).

Kur galima rasti skundo formą ir kaip išsiųsti skundą?

Skundo formą galima parsisiųsdinti čia.

Būtinai užpildykite privalomus laukelius, pažymėtus žvaigždute (*). Užpildytą formą siųskite e. paštu arba spausdintinę formą – paprastu paštu adresu:

European Commission
Directorate General for Competition
State aid Registry
B-1049 Brussels
Belgija (Belgium)
Faksas (32-2) 296 12 42
stateaidgreffeatec [dot] europa [dot] eu (stateaidgreffe[at]ec[dot]europa[dot]eu)

Komisija primygtinai ragina naudoti elektronines ryšio perdavimo priemones.

PASTABA. Patarimai skundus siunčiantiems e. paštu:
  • priedai neturėtų būti didesni kaip 3 MB,
  • jeigu jūsų e. laiškas didesnis, siūlome siųsti antrą e. laišką su tokiu pačiu pavadinimu eilutėje „tema“ ir nuoroda „email 2“,
  • jeigu turite daug dokumentų, galima juos įrašyti į kompaktinį diską ir atsiųsti paštu pirma nurodytais adresais.

Jeigu skunde yra konfidencialios informacijos, pateikite dvi versijas: konfidencialią versiją ir nekonfidencialią versiją be verslo paslapčių ar kitos konfidencialios informacijos.

Skundas pateiktas. Kas toliau?

Per 15 darbo dienų gausite patvirtinimą, kad jūsų skundas gautas. Komisija išanalizuos pateiktą informaciją ir kaip galėdama greičiau jus informuos apie išvadas (žr. Geriausios praktikos vykdant valstybės pagalbos kontrolės procedūras kodekso 9 skyrių „Skundai“).

Nekonfidenciali jūsų skundo versija gali būti nusiųsta atitinkamai valstybei narei. Ji pateiks pastabas dėl skundo.

Ar galiu iškelti bylą nacionaliniame teisme?

ES valstybių narių pareiga pranešti Komisijai apie planuojamą valstybės pagalbą („įpareigojimas nesiimti veiksmų“) taikoma tiesiogiai. Tai reiškia, kad trečiosios šalys, nukentėjusios nuo valstybės pagalbos, suteiktos nepaisant įpareigojimo nesiimti veiksmų („neteisėta pagalba“), gali tiesiogiai kelti bylą teisme. Vadinasi, fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių interesai dėl įtariamos neteisėtos pagalbos buvo pažeisti, gali iškelti bylą nacionaliniuose teismuose, kurie turės nagrinėti bylą neatsižvelgdami į tai, ar tuo pačiu metu ją nagrinės Europos Komisija. Bylos iškėlimas nacionaliniuose teismuose gali būti veiksmingas būdas siekti žalos dėl neteisėtos valstybės pagalbos atlyginimo. Nacionaliniai teismai gali: neleisti mokėti neteisėtos pagalbos, pareikalauti sugrąžinti neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą (nepaisant suderinamumo su vidaus rinka), pareikalauti grąžinti neteisėtas palūkanas, atlyginti konkurentams ir kitoms trečiosioms šalims padarytą žalą, imtis laikinų priemonių neteisėtos valstybės pagalbos atžvilgiu.

Primename, kad Komisija negali suteikti informacijos apie konkrečiu atveju taikomas nacionalines procedūras. Daugiau informacijos apie valstybės pagalbos teisės taikymą nacionaliniuose teismuose rasite šiame puslapyje.

 

Susijusios nuorodos